Angelo sparnų šešėlyje

Alinos Meškauskaitės-Kvedarauskienės kūrybinis kelias ieškant savo meninės raiškos tapatumo buvo įvairus. Dailininkė, Lietuvos valstybiniame dailės institute įgijusi knygų iliustravimo specialybę ir įvaldžiusi grafikos meną, galima pristatyti ir kaip knygų iliustratorę, plakatų bei etikečių kūrėją, ir kaip pedagogę, Kauno meno mokykloje ugdžiusią jaunuosius kūrėjus, ir kaip dailininkę, išbandžiusią įvairias lakštinės grafikos ir tapybos technikas. Vis tik labiausiai Alinos rankai pakluso grotažo technika, pastelė ir karpiniai. Kūrinių temas menininkei diktavo jos asmeniškas santykis tiek su aplinkinio pasaulio grožiu, išsiliejusiu gyvybės jėga skleidžiančiomis gėlių puokštėmis, tiek su autentiškomis dvasinių patirčių pajautomis, įsiklausant į jautrius sielos išgyvenimus.

Dailininkės kūryba nėra kalbėjimas apie save ir sau, bet greičiau noras perteikti egzistencinius būties atgarsius. Gal todėl jos kūrybiniame palikime nemažai sakralinio turinio darbų. Šios beveik ikoniško statiškumo įgavusios krikščioniško turinio kompozicijos sklidinos pagarbaus bei kontempliatyvaus santykio su vaizdiniu. Pastaruosiuose paveiksluose galima įžvelgti kančios bei liūdesio užuomazgų, tačiau jos nėra gniuždančios – veikiau perteikia menininkės išjaustą dvasinio susikaupimo tylą. Alinai buvo svarbu savo kūriniais liudyti apie anapusinę tikrovę, išgyvenant transcendencijos slėpinių jauseną.

Tiktai nerasime daug šios kuklios ir jautrios menininkės kūrybą pristatančių anotacijų ar publikuojamų straipsnių. Ją sunkiai prikalbindavorengti savo personalines parodas, pati labiausiai norėjo būti tarsi angelo sparnų šešėlyje. Meistriškai iš popieriaus iškarpytų angelėlių ji sukurdavo nesuskaičiuojamą daugybę – jie dar ir dabar puošia ne vienus jos bičiulių namus. Angelus matome ir parodoje esančiose pastelėse bei grafikos kūriniuose, todėl nesuklystume kūrėją pavadinę Angelų karaliene.

Šia dailininkės paroda norėta atiduoti pagarbą menininkei, kuri, būdama jautri pasaulio grožiui, darbais paliko mums ne tik savo vidinius išgyvenimus, bet ir vilties bei tikėjimo atspindžius, užliejančius širdį nenusakomu ramybės jausmu.

Menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė

Parodos benraorganizatorius: Gyvenimo ir tikėjimo institutas