Nuo "radiatorinių bronzinukų" iki „Šv. Aleksandro“ ir „Šv. Apolonijos“
ŠVENTIEJI
Darius Žukauskas, Rima Valinčiūtė-Varnė
11/6/20233 min read
Sujudimas muziejuje dėl dviejų skulptūrų – „Nežinomo šventojo popiežiaus“ ir „Šv. Brigitos“ (anksčiau vadintos „Šv. Barbora“) prasidėjo 2017 metais. Į Kauno arkivyskupijos muziejų jos buvo patekusios dar 1999 iš Kauno kunigų seminarijos. Dėl paskutinio perdažymo bronzos pudros dažais (tokie naudoti ir dažant radiatorius), muziejaus saugykloje kartais nuskambėdavo to sąlygotas epitetas „bronzinukai". Žvelgdami į jas matėme ne tik prastą skulptūrų būklę, bet įžvelgėme ir giliau slypintį meninį vertingumą ir, matyt, nujautėme paslėptą potencialą. Pasirinkome šioms dviem skulptūroms grąžinti pirminį grožį ir vertę.
Pirmieji darbai, projektą finansavus Lietuvos kultūros tarybai, atlikti iki 2018 m. pabaigos. Skulptūros sėkmingai konservuotos. Antrasis etapas, vėl finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, įvykdytas šiemet. Skulptūros restauruotos. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus restauravimo dirbtuvėse šventieji "nusirengė" bronzinius drabužius ir suspindo auksuotais ir sidabruotais drabužiais, spalvinga kūno polichromija.
Ištyrus istorinę archyvinę medžiagą, atskleista istorinė skulptūrų vertė ir jos naujai atributuotos.
Dvi porinės medinės skulptūros anksčiau buvo įvardintos kaip „Šv. Brigita“ (BMs 23) ir „Popiežius“ (BMs 24). Kaip paaiškėjo iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomos XX a. I p. nuotraukos (KAKA, albumas Nr. 24), anksčiau skulptūros stovėjo Kauno Švč. Trejybės bažnyčios dešinės navos šoniniame altoriuje, jo antrajame tarpsnyje. Jis sukurtas dar XVII a. II ketvirtyje. Taigi, tai vienas seniausių įrenginių, buvusių šioje bažnyčioje, siekiantis pačią šventovės istorijos pradžią. Kaip žinia, Kauno Švč. Trejybės bažnyčią vienuolėms bernardinėms 1624–1634 m. pastatydino Minsko vaivada, Smolensko kaštelionas Aleksandras Masalskis ir jo žmona Apolonija Jasinskaitė-Masalskienė. Kaip buvo įprasta tuo metu, fundatoriai parūpindavo ir altorių su savo dangiškųjų globėjų atvaizdais. Taigi tikėtina, kad skulptūros iš tikrųjų vaizdavo šv. Apoloniją (prarastas dešinėje rankoje turėtas atributas – replės su išrautu dantimi) ir šv. popiežių Aleksandrą (atributas – popiežiaus lazda). Šią versiją patvirtina ir pastarosios statulos portretinis panašumas su tapytu „Fundatoriaus Aleksandro Masalskio“ portretu, buvusiu Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje (dabar KAM, BMt 64).
Taigi dabar jau nebe „Nežinomas popiežius“, „Šv. Brigita“ ar „Šv. Barbora“ ir juo labiau ne "radiatoriniai bronzinukai", bet "Šv. pop. Aleksandras" ir "Šv. Apolonija". O atgimusias skulptūras bus galima gyvai pamatyti ateinančiais metais vyksiančioje parodoje, skirtoje Kauno Švč. Trejybės bažnyčios 400 m. jubiliejui paminėti.
